Marijampolės savivaldybėje planuojamas vėjo elektrinių parkas iškėlė vieną žemių savininkams itin aktualų klausimą: ar toje teritorijoje, kur planuojama statyti elektrinę, bus galima vykdyti komercinę veiklą? Kas apie tai rašoma įstatymuose? Taip pat dvejonių kelia ir žemės vertė: ar ji nemažės?
Vykdyti komercinę veiklą greta vėjo elektrinės galima
Ūkinė bei komercinė veikla aplink vėjo elektrinę nėra ribojama. Galima ūkinių, komercinių pastatų statyba, žemdirbystė, augalininkystė, gyvulininkystė ir panašiai. Pačios elektrinės pamatas su aptarnavimo aikštele aplink užima apie 20 arų, o iškart už jos – dirbama žemės ūkio veikla, tad žemės plotas, naudojamas vėjo elektrinei, minimalus.
„Natūralu, kad gyventojams kyla klausimų, mielai į visus juos atsakome ir raginame klausti visko, kas verčia nerimauti. Nuogąstavimai, kad vėjo elektrinių apsauginėje zonoje, kuri yra 300 m, nebus galima vykdyti jokių statybų ar kitokios veiklos, yra visiškai neteisingi. Šioje zonoje ir toliau bus galimos statybos, galima įrengti dirbtuves, ūkinius bei komercinius pastatus, vykdyti verslą ir, žinoma, dirbti žemę.
Vienintelis ribojimas yra tas, kad 300 m spinduliu nuo elektrinės nėra galima vykdyti rekreacinės veiklos ir gyventi, statyti visuomeninės paskirties pastatų, tokių kaip mokyklos, darželiai ar kareivinės. Svarbu prisiminti, kad ir dabar, net žemės ūkio paskirties žemėje nestovint vėjo elektrinėms, yra draudžiama statyti gyvenamosios paskirties pastatus, išskyrus ūkininkų sodybas iki 80 kv. m sklypuose didesniuose negu 2 ha. Tad situacija dėl atsiradusios elektrinės į neigiamą pusę niekaip nepasikeis, vykdyti veiklą bus galima, o greta to dar ir gauti pigesnės elektros, kompensaciją“, – komentuoja projekto vadovas Aidas Gelbūda, iš parką vystančios bendrovės „Evecon“, valdančios UAB „Naudingas vėjas“.
Žemės ūkio paskirties žemės vertė gali augti
Lietuvoje vėjo energetika dar tik žengia pirmuosius žingsnius, tad egzistuojančios informacijos, kuria remiantis būtų galima daryti išvadą apie žemės vertę, nepakanka. Vis dėlto svarbu suprasti, kad Marijampolės projekte vėjo elektrines planuojama statyti ne tankiai apgyvendintoje vietovėje, ne prie gyvenamųjų namų, o dirbamoje žemėje. Tai leidžia daryti loginę išvadą, kad tokių žemių vertė, atsiradus vėjo malūnui, galimai kils dėl didesnių žemės generuojamų pajamų.
„Žemės ūkio paskirties žemės vertė, be visų kitų faktorių, yra stipriai susijusi su tuo, kokias pajamas tos žemės savininkui ji gali generuoti. Tokia žemė įprastai pajamas uždirba iš žemdirbystės veiklos, tačiau jos teritorijoje atsiradus vėjo malūnui, už jį parko vystytojai moka žemės nuomą, kartais – kompensacijas, ir tai tampa papildomomis pasyviomis pajamomis, kurias uždirba tas pats žemės sklypas. Tad šiuo aspektu žemės ūkio paskirties žemės vertę vėjo elektrinė augina, nes sukuria pasyvias pajamas tos žemės savininkui“, – aiškina A. Gelbūda.
Daugiau informacijos apie projektą ir būdas užduoti klausimus projekto vystytojams svetainėje www.naudingasvejas.lt