Sumažėjusios elektros kainos vasarą leido lengviau atsikvėpti ne vienam, vis dėlto kyla klausimų, kas vyks prasidėjus šaltajam ir tamsiajam metų periodui. Tuomet ir vartojimas auga, ir kainos paprastai kyla, nes pasigaminame mažiau iš atsinaujinančios saulės energijos. Tad ar kainos kils? Ko tikėtis gyventojams?
Kainos kils, vėjo energetika galėtų jas mažinti
„Šią vasarą turėjome itin gerų dienų: su daug saulės, vėjo, kai gebėjome kelias valandas per parą pasigaminti net daugiau nei buvo numatomas vartojimas, o per parą iš atsinaujinančių šaltinių gaminomės apie 80-85 proc. viso Lietuvos paros poreikio. Tai, žinoma, nevyko kasdien, buvo vos kelios tokios dienos, bet net tokie maži pasiekimai mums yra didelis sėkmingos atsinaujinančios energetikos plėtros įrodymas ir argumentas pradėtą darbą tęsti. Žmonės tai pajaučia per savo piniginę: elektros kainos vasarą buvo tikrai patrauklios. Deja, nors prognozuoti elektros kainas šaltajam sezonui yra labai sudėtinga, turime būti pasiruošę, kad jos, tikėtina, augs“, – komentuoja energetikos ekspertas Martynas Nagevičius.
Pasak jo, ir atsakingų energetikos institucijų vadovai rudenį siūlė žmonėms susimąstyti ir pasirašyti ilgalaikio kainos fiksavimo sutartis artimiausiam sezonui: „Toks pasiūlymas nuskambėjo tiems, kurie šiandien elektrą perka biržos, t. y. kintamomis kainomis, ir pagal jį galime nuspėti, kad ženklų, jog kaina augs, tikrai yra. Ir tai yra visiškai natūralu: šaltuoju sezonu auga elektros vartojimas, t. y. auga jos paklausa, o pasiūla mažėja, nes turime mažiau saulės. Čia kaip kiekviename turguje: kai paklausa auga, o pasiūla mažėja, kainos auga, taip veikia rinka. Ir būtent dėl to Lietuvai yra itin svarbu plėtoti vėjo energetiką, nes būtent ji gamina daugiau žiemą nei vasarą. Kol ši atsinaujinančios energetikos šaka dar nėra pilnai išvystyta pas mus bei aplinkinėse šalyse, tol turėsime nemažus elektros kainos svyravimus, kai elektra žiemą bus brangesnė nei vasarą“.
Gal kažkada turėsime bazinį energijos krepšelį?
Žvelgiant į praėjusius metus pastebima, kad Lietuvoje elektros energijos vartojimas augo: per sausio-liepos mėnesius jis buvo 9,1 proc. didesnis nei per tą patį laikotarpį pernai. Tai rodo, kad ir verslas, ir gyventojai po truputį atsisako taupymo, kurį vykdė elektrai pabrangus prieš porą metų: „Vis dėlto galime pasidžiaugti, kad nepaisant elektros vartojimo augimo, Lietuva tampa vis labiau energetiškai nepriklausoma valstybė ir šiandien esame greta pirmaujančių ES šalių. Per tą patį sausį-liepą elektros gamyba Lietuvoje pasiekė 62 proc. suvartojimo, kai prieš metus tuo metu buvo tik 46,5 proc., o dar prieš kelerius metus – vos trečdalis. Daugiausiai tam įtakos daro būtent auganti elektros gamyba vėjo ir saulės elektrinėse“, – teigia Martynas Nagevičius.
Pasak jo, greta visų naudų ir galimybės mažinti elektros kainos svyravimus, atsinaujinančios energetikos plėtra bei energetinis nepriklausomumas gali padiktuoti ir dar vieną idėją.
„Manau, tikrai vertėtų pasvarstyti galimybę kiekvienam žmogui, gyvenančiam Lietuvoje, suteikti „bazinį energijos krepšelį“, t. y. nemokamą kiekį energijos, reikalingos baziniams poreikiams užtikrinti: apšvietimui, valgiui išsivirti, šildymui. Tokia idėja neturi tiesioginės sąsajos su vėjo, saulės energetikos plėtra, bet logiška, kad kuo daugiau energijos pasigaminsime, tuo bendrai jos kaina bus mažesnė ir toks krepšelis galėtų tapti realistiška idėja, nes elektra valstybei kainuotų mažiau. Identiškos praktikos kitose valstybėse nėra, bet yra jos požymių turintys reguliavimai kai kuriose šalyse, kai tam tikras kiekis energijos yra pigesnis, pavyzdžiui, pirmu 200 kWh per mėnesį yra nemokami. Taip ne tik padedama socialiai pažeidžiamiausiems gyventojams, bet ir skatinama taupyti, nevartoti per daug“, – sako energetikos ekspertas.
Pasak M. Nagevičiaus, dažnai girdimas teiginys, kad „žaliasis kursas mums per brangus“ nėra tikslus. Tiksliau būtų sakyti, kad mes linkę mokėti gerokai daugiau ateityje vardan to, kad truputį sutaupytume ir išleistume kažkam kitam šiandien: „Šiandienos investicijos į atsinaujinančią energetiką kainuoja, bet tai yra investicijos į ateitį. Vėjo, saulės energetikos plėtra ne tik užtikrins mūsų kaip valstybės energetinį nepriklausomumą, bet gali atverti durų ir kitoms gyventojams naudingoms idėjoms“.