Į klausimus atsako UAB „Naudingas vėjas“, priklausančios „Evecon“ įmonių grupei, projekto vadovas Aidas Gelbūda.
Kodėl Lietuvoje statomi hibridiniai vėjo, saulės ir baterijų parkai?
Hibridinių parkų, kuriuose yra vėjo ir saulės elektrinės bei baterijos elektros energijos pasaugojimui, statymas yra dalis Europos Sąjungos bei nacionalinės Lietuvos energetikos strategijos. Joje keliamas tikslas didinti pagaminamos atsinaujinančios energetikos kiekį ir iki 2030 m. 70 proc. elektros energijos gaminti netaršiais gamtiniais ištekliais. Be to, siekiama, kad iki 2050 m. visą energiją Lietuvoje pasigamintume iš atsinaujinančių energijos šaltinių (ir karšto vandens šildymui, ir centriniam šildymui ir t. t.).
Tokie tikslai yra keliami tam, kad būtų užtikrintas Lietuvos nepriklausomumas nuo elektros energijos importo iš kitų šalių, mažinamas išmetamas dvideginis ir kiti teršalai, mažinamas neigiamas poveikis aplinkai bei klimatui. Klimatas keičiasi, tai yra įrodyta viso pasaulio mokslininkų, o kartu su šiuo negrįžtamu procesu planetoje atsiras vis daugiau iššūkių mūsų vaikams bei anūkams: sausros pietuose ir šalnos šiauriau, dideli temperatūrų skirtumai, kas neigiamai veiks ir žmones, ir augmeniją. Šių procesų stabdymui yra dedamos vis didesnės pastangos, o atsinaujinančios energetikos plėtra yra vienas svarbiausių įrankių.
Daugiau informacijos apie Lietuvos ir globalius susitarimus:
Kur statomi tokie parkai, kodėl pasirinkta ši teritorija?
Hibridiniai atsinaujinančios energetikos parkai statomi visoje Lietuvoje.
Teritorijos turi atitikti kelis svarbius kriterijus:
1) teritorija atitinka krašto apsaugos reikalavimus: dideli teritorijų plotai aplink pasienį yra ribojami dėl radarų veiklos;
2) yra galimybė prisijungti prie „Litgrid“ elektros tinklų sistemos;
3) retai apgyvendintos teritorijos, taip siekiant išlaikyti kuo didesnį atstumą nuo gyvenamųjų teritorijų, žmonių namų;
4) teritorija, kur būtų daroma kuo mažesnis poveikis gamtai, paukščiams, kraštovaizdžio vertingumui bei paveldosauginiams objektams.
Marijampolės savivaldybės teritorija, kurioje planuojamas atsinaujinančios energetikos parkas, yra retai apgyvendintos dirbamos žemės plotai. Planuojamos elektrinių vietos yra atitrauktos nuo šioje teritorijoje esančių gyvenviečių – Trakiškių, Tautkaičių, Baraginės, Smilgių, Igliškėlio, Dženčialiaukos, Barsukinės. Be to, šiam parkui bus atliekamas nepriklausomas poveikio aplinkai tyrimas, kuris vėliau bus derinamas su Nacionaliniu Visuomenės Sveikatos Centru, Aplinkos Apsaugos Agentūra, Kultūros ir Paveldo departamentu, kitomis valstybės institucijomis tam, kad būtų atrinktos mažiausią poveikį aplinkai turinčios vietos. Šis procesas gali užtrukti apie 6-9 mėn.
Ar bus organizuojami susitikimai su visuomene, bendruomenėmis dėl planuojamo atsinaujinančios energetikos parko?
Taip, planuojame organizuoti susitikimus su visuomene bei bendruomenėmis sausio – vasario mėnesiais. Kalbėsimės bendruomenėms kylančiais klausimais, diskutuosime ir ieškosime kompromisų, norint pasiekti geriausią rezultatą visoms pusėms.
Ar planuojamame hibridiniame atsinaujinančios energetikos parke bus statomos tik naujos vėjo elektrinės?
Taip, visos planuojamos elektrinės bus užsakomos naujos, šiuo metu rinkoje esančios moderniausios vėjo elektrinės. Šios elektrinės yra efektyvesnės bei tylesnės.
Ar šios vėjo elektrinės yra perdirbamos, ar jos tarnavimo pabaigoje bus demontuojamos?
Šiuo metu 96 proc. visos vėjo elektrinės esamų medžiagų bei detalių yra pilnai perdirbamos. Kai kurie vėjo elektrinių gamintojai jau yra pasiūlę rinkai 100 proc. perdirbamas vėjo elektrines arba senas vėjo elektrinių sparnuotes panaudoja naujų sparnuočių gamybai. Taip pat kai kurios įmonės panaudotus vėjo elektrinių sparnus pradėjo perdirbinėti gaminant cemento bei betono produktus. Galime užtikrinti, kad iki šio parko tarnavimo pabaigos visos medžiagos bus perdirbamos 100 procentų. Ir įstatymai, ir sutartys, sudarytos su žemės sklypų savininkais, įpareigoja vystytoją demontuoti visą elektrinę, ją išvežti bei atstatyti žemę į jos pradinę būseną.
Daugiau informacijos:
https://www.nationalgrid.com/stories/energy-explained/can-wind-turbine-blades-be-recycled
https://www.siemensgamesa.com/en-int/explore/journal/recyclable-blade
Kokią naudą iš projekto gaus bendruomenės, kur tai yra aprašyta?
Pagal 2022 m. priimtą „Proveržio paketą“, vystytojai privalo mokėti 1,3 Eur už kiekvieną parduotą elektros energijos megavatą. Pastačius šį parką pilna apimtimi, skaičiuojama, kad į bendruomenių fondą kasmet nukeliautų apie 1 mln. Eur, kuriuos bendruomenės galėtų išnaudoti kelių, infrastruktūros tvarkymui, visuomeninių pastatų renovacijai, kultūrinei, švietimo bei kitoms iniciatyvoms. Tai būtų didžiulis teigiamas poveikis šioje teritorijoje esančioms gyvenvietėms ir bendruomenėms.
Daugiau informacijos bei įstatymo straipsnis:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/42149c90f87211ecbfe9c72e552dd5bd?jfwid=13vf82oz36
Kokią naudą gaus aplinkiniai gyventojai bei aplink esamų žemės sklypų savininkai?
Be numatytų pagal įstatymą surenkamų lėšų į savivaldybės biudžetą bei bendruomenių fondus, aplink elektrinę turinčių žemės ūkio paskirties sklypų savininkai gaus po 100 Eur už hektarą kasmetinę periodinę kompensaciją tol, kol vėjo elektrinės bus demontuotos. Pavyzdys: žmogus, turintis 11 ha žemės sklypą šioje teritorijoje gaus 1100 eur kasmet papildomų pajamų, tuo tarpu ūkinė veikla tame sklype nebus ribojama, ją bus galima tiek dirbti pačiam, tiek nuomoti.
Taip pat pilnai įgyvendinus projektą, vystytojas skirs 5 mln. kwh elektros energijos lengvatinėmis sąlygomis po 8 ct/kwh + ESO perdavimo mokestis, Marijampolės savivaldybės institucijoms, ligoninei, darželiams bei mokykloms.
Gyventojai, turintys sodybas iki 680 m nuo vėjo elektrinės, gaus papildomas kompensacijas bei 2000 kwh nemokamos elektros kasmet.
Gyventojai, turintys sodybas ar namus iki 1 km nuo vėjo elektrinės, gaus elektrą lengvatinėmis sąlygomis po 8 ct/kwh + ESO perdavimo mokestis.
Į šį hibridinį parką planuojama investuoti daugiau nei 300 mln. Eur. Pastatyti parką bei įrengti infrastruktūrą bus samdomos ir vietinės įmonės, bus įtraukti vietos verslai, bus sukurtos papildomos darbo vietos.
Ar žemės ūkio pasėliams kenkia vėjo elektrinės?
Ne. Mokslininkai atliko skirtingus tyrimus skirtingose vietovėse analizuodami vėjo elektrinių įtaką šalia jos esantiems pasėliams. Rezultatai priešingi, pastebimas iki kelių procentų derliaus pagausėjimas. Vėjo elektrinių veikimo metu dirvos paviršiuje rečiau susidaro šalnos, karštų dienų metu maišomas karštas oras su vėsesniu aukščiau esančiu oru, kas turi teigiamos įtakos derliui.
Daugiau informacijos apie tyrimus:
https://www.nationalgeographic.com/science/article/111219-wind-turbines-help-crops-on-farms
Kodėl projektą vykdo neseniai įkurta įmonė UAB „Naudingas vėjas“?
UAB „Naudingas vėjas“ priklauso „Evecon“ įmonių grupei. Šią grupę sudaro daugiau nei 30 įmonių, veikiančių atsinaujinančių išteklių, miškininkystės, privataus ir komercinio nekilnojamo turto vystyme. Šiuo metu „Evecon“ Baltijos šalyse vystomų atsinaujinančių išteklių elektrinių portfelis sudaro beveik 2000 MW. Iš kurių 1400 MW Estijoje, 300 MW Latvijoje ir daugiau nei 300 MW Lietuvoje.
UAB „Naudingas vėjas“ yra juridinis asmuo, bendrovė, kurią įkūrė ir valdo „Evecon“.