Prieš statant vėjo elektrinių parką, vietovės tyrimų daroma daug. Vienas jų – profesionalių ornitologų atliekamas poveikio paukščiams ir šikšnosparniams vertinimas, kurio metu metus tiriama ir analizuojama, ar planuojamoje teritorijoje galintis vėjo elektrinių parkas nepakenks gyvajai gamtai. Toks tyrimas vyksta ir Marijampolėje, o apie tai, kaip atrodo ornitologo darbas, paukščių stebėjimas ir siekis juos apsaugoti, pasakoja daugiau nei dvidešimtmetį profesionalius paukščių stebėjimus vykdantis ornitologas iš Lietuvos ornitologų draugijos Renatas Jakaitis.
Norėdami išsaugoti rūšis turime žinoti, ką ir kur saugoti
Ornitologas Renatas Jakaitis pasakoja, kad visų pirma aistra paukščių stebėjimui jam užgimė nuo hobio daug laiko praleisti gamtoje.
„Visą gyvenimą mėgau fotografuoti gamtą, o prieš dvidešimt metų dėl to įstojau ir į Lietuvos ornitologų draugiją. Tapęs nariu pradėjau užsiiminėti paukščių stebėjimu savanoriškai, o šiandien tai jau ir profesija. Nemažai metų vykdau profesionalius ornitologinius tyrimus visos šalies mastu, įvairių formatų, visus dvidešimt metų nuolat mokiausi, dalyvavau draugijos mokymuose, susirinkimuose, visada keičiamės žiniomis su kitais ornitologais, nuolat darome įvairias paukščių stebėjimo ir aplinkosaugines akcijas. Kodėl tai darau? Man svarbu gamta ir aplinkosauga. Norėdami išsaugoti nykstančias rūšis pirmiausia privalome žinoti, kur, ką ir kaip saugoti. Tokia mano misija“, – pasakoja ornitologas.
Ornitologams būtina itin gera klausa ir stiprus atsakomybės jausmas
Paklaustas, kas yra svarbiausia ornitologo darbe, R. Jakaitis dėmesį atkreipia į kelis specifinius niuansus: „Visų pirma, labai svarbu gera klausa. Negali daryti tyrimų pilnavertiškai, jei negirdi itin žemų ir itin aukštų dažnių. Būtina gera muzikinė klausa, nes be jos atskirti vieną iš kelių šimtų Lietuvoje perinčių ar laikinai apsistojančių paukščių rūšių pagal jų balsą būtų labai sudėtinga, dažnai paukščių rūšis tenka identifikuoti ne vizualiai, bet pagal jų tipines giesmes ar kitus skleidžiamus garsus.
Antra, reikia nesibaidyti nuolatinio buvimo gamtoje. Ir kai tai sakau, galvoje turiu ne šiaip daug valandų gerame ore, o laiko leidimą lauke pačiomis įvairiausiomis sąlygomis: ir gražiu oru, ir blogu, ir merkiant lietui, ir naktimis, ir ankstyvam ryte. Juk mes turime derintis prie paukščių, ne jie ateiti į susitikimą su mumis, o kai kurias rūšis įmanoma stebėti ar išgirsti tik naktį.
Na, ir trečia, žinoma, yra požiūris. Negalima būti abejingam aplinkosaugai ir paukščių stebėjimo vykdyti atmestinai. Pavyzdžiui, paukščių stebėjimas kaip poveikio aplinkai vertinimo dalis prieš statant vėjo elektrinių parką, koks šiandien planuojamas Marijampolėje, yra itin atsakingas darbas. Jei teritorijoje paukščių stebėjimas atliekamas ne detaliai ir ne atsakingai, tai daug kainuoja visoms pusėms: ir užsakovams, ir gamtai, ir tyrėjams, mums.
Prastas tyrimas reiškia, kad galime pakenkti jautrioms paukščių ir šikšnosparnių rūšims, susigandinti savo reputaciją ir pridaryti finansinės žalos projekto vystytojui, nes jei jau pastačius elektrinę ši pakenkia paukščiams, vystytojas yra įpareigotas ją dekonstruoti, kas kainuoja didelius pinigus. Tad paukščių stebėjimą būtina daryti itin atsakingai“, – pasakoja ornitologas.
Paukščiai stebimi visus metus
Ornitologas R. Jakaitis pasakoja, kad paukščių stebėjimo tyrimai apima visą paukščių ciklą nuo pavasario iki pavasario: ir migracijų, ir veisimosi, ir žiemojimo laikotarpius.
„Migracija ir veisimasis yra laikotarpiai, kai paukščiai yra labiausiai pažeidžiami. Veisimosi metu stebime, kokias vietas paukščiai tam užsiima, vertiname skrydžių trajektorijas, maitinimosi vietas, perskridimo vietas, o migracijos – analizuojame skraidymo srautus, ar per planuojamą parko vietą nevyksta pažeidžiamų, jautrių paukščių didelių srautų migracija ir sankaupos. Negana to, daug dėmesio skiriame ir šikšnosparniams, nes jie yra itin jautrūs ir saugomi, tad daug stebėjimo vykdome naktimis, kas yra nemažas iššūkis, sudėtingas, jėgų reikalaujantis darbas.
Stebėjimą vykdome visus metus, pagal šių tyrimų pobūdžiui specialiai parengtas metodikas. Paukščių stebėjimai vykdomi specialiai atrinktuose taškuose bei papildomai apvažiuojant visą stebimą teritoriją ieškant paukščių lizdaviečių ar perimviečių. Šikšnosparnių tyrimai vykdomi naktimis parinktuose taškuose su specialia įranga darant šikšnosparnių skleidžiamo ultragarso įrašus, pagal kuriuos nustatomos šikšnosparnių veisimosi, mitybos ir migracijos vietos“, – sako ornitologas.
Technologijos leidžia apsaugoti paukščius
Atvejų, kai ornitologai po paukščių stebėjimo siūlo nestatyti vėjo elektrinės tam tikroje konkrečioje vietoje ar taikyti poveikio mažinimo priemones, pasitaiko nuolat, bet, R. Jakaičio teigimu, šiandieninės technologijos leidžia stipriai sumažinti neigiamą vėjo elektrinių poveikį paukšiams. Kokios tos technologijos?
„Poveikio paukščiams ir šikšnosparniams mažinimo priemonės yra išbandytos ir taikomos kitose šalyse, įskaitant ir Lietuvą. Mūsų šalyje šios privalomosios priemonės yra įtvirtintos ir teisės aktuose. Poveikį paukščiams galima mažinti įvairiais technologiniais sprendimais, nuo paprastų iki sudėtingų. Paprasti, tai tokie kaip pačių elektrinių stovų ir sparnuočių dažymas specialiais dažais didinant jų matomumą paukščiams, elektrinių išdėliojimas atsižvelgiant į paukščių ir šikšnosparnių judėjimo maršrutus; sudėtingesni, tai artėjančių prie elektrinės paukščių identifikavimo ir sparnuotės stabdymo prietaisai, elektrinių veikimo ir neveikimo laiko programavimas, garsinių priemonių naudojimas šikšnosparnių atbaidymui; ar apšvietimo mažinimas, siekiant nepritrauki vabzdžių, mat šie vilioja paukščius, bei kitos priemonės.
Marijampolėje būtų statomos moderniausios elektrinės
Ornitologą papildo ir Aidas Gelbūda, iš parką vystančios bendrovės „Evecon“, valdančios UAB „Naudingas vėjas“, teigdamas, kad Marijampolėje planuojamame vėjo elektrinių parke numatytos tik naujausiomis technologijomis veikiančios elektrinės: „Planuojame statyti tik pačias moderniausias elektrines tam, kad užtikrintume aukščiausią įmanomą parko veikimo kokybę. Ornitologų tyrimai kaip ir visas poveikio aplinkai vertinimas mums kaip vykstytojui yra itin svarbus. Visų pirma, žinoma, dėl to, kad rūpinamės gamta, bet taip pat, kad ir vėjo elektrinių parkų vystymas bei poveikio aplinkai tyrimas yra itin griežtai reglamentuotas įstatymais. Tad kartu su tyrėjais darome viską, kad planuojama teritorija būtų išanalizuota kuo tiksliau ir gautume tikslias rekomendacijas parko vystymo galimybėms“.