Vėjo energetikos plėtra aktyviai vyksta visoje Lietuvoje ir viena svarbiausių tokių projektų vystymo dalių yra poveikio aplinkai vertinimas. Vis dėlto daugeliui tai skamba kaip burtažodis, kurio prasmė iki galo nėra aiški. Tad kas yra poveikio aplinkai vertinimas, kas jį vykdo, kaip tai vyksta ir kas yra tiriama?
Kas yra poveikio aplinkai vertinimas?
Vėjo elektrinių veikla yra priskiriama viešajam interesui ir laikoma svarbia veikla valstybei bei visuomenei, tačiau ši veikla gali daryti ir poveikį aplinkai. Planuojant vėjo elektrinių parkus, poveikio aplinkai vertinimas yra vienas svarbiausių etapų, o jo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas. Būtent šiame įstatyme yra nurodyta, kad planuojant 7 ir daugiau vėjo elektrines, vertinimą atlikti yra būtina.
„Poveikio aplinkai vertinimas yra planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymas, apibūdinimas ir įvertinimas, kurio metu nustatomas galimas tiesioginis ir netiesioginis planuojamos ūkinės veiklos poveikis visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, materialinėms vertybėms ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai. Svarbu ir tai, kad poveikio aplinkai vertinimo metu numatomos ir priemonės, kaip išvengti neigiamo poveikio aplinkai ar jį sumažinti. Pagal atliktą vertinimą atsakinga institucija nusprendžia, ar planuojama ūkinė veikla leistina pasirinktoje vietoje“, – komentuoja Vytautas Belickas, poveikio aplinkai vertinimus atliekančios bendrovės „Sweco Lietuva“ aplinkosaugos ir planavimo skyriaus vadovas.
Vertinimą atlieka remiantis patvirtintomis metodikomis ir kompiuteriniu modeliavimu
Poveikio aplinkai vertinimą atlieka aplinkosaugos bei inžinerijos bendrovės, kuriose dirba įvairių sričių patyrę specialistai. Poveikio aplinkai vertinimo metu planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje gali būti atliekami ir lauko tyrimai bei stebėjimai. Vertinimo metu galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį ekspertai modeliuoja ir prognozuoja patvirtintais matematiniais modeliais bei metodikomis.
„Poveikio aplinkai vertinimo pradžioje įvertinama teritorijos esama būklė ir patikrinama, ar planuojamos vėjo elektrinės nepatenka į teisės aktuose apibrėžtas teritorijas, kuriose jų statyba ir veikla draudžiama. Atliekant poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimą specialiomis kompiuterinėmis programomis yra modeliuojamas planuojamų vėjo elektrinių sukeliamas triukšmas bei šešėlių mirgėjimas ir jų sklaida. Gauti rezultatai lyginami su teisės aktuose nustatytomis ribinėmis vertėmis. Nustačius, kad planuojamų vėjo elektrinių keliamo triukšmo lygis ar šešėlių mirgėjimas artimiausioje gyvenamosios ar visuomeninės paskirties aplinkoje viršija ribines vertes, siūlomos neigiamo poveikio išvengimo ar sumažinimo priemonės, pavyzdžiui, atsisakant konkrečios vėjo elektrinės ar keičiant jos vietą, parametrus ar taikant kompensacines priemones“, – komentuoja V. Belickas.
Poveikis paukščiams tiriamas itin atsakingai
Poveikio aplinkai vertinimas yra kompleksinis darbas, kuriame dalyvauja įvairių sričių ekspertai. Vėjo elektrinių galimą poveikį paukščiams ir šikšnosparniams vertina ornitologai ir bioįvairovės specialistai. Jau daugiau kaip dešimt metų tokius vertinimus atlieka Lietuvos ornitologų draugija.
„Poveikio aplinkai tyrimas gana tiksliai numato galimas rizikas, todėl šis etapas yra itin svarbus. Juo nustatoma, ar vėjo elektrinių parkas ir atskiros jo jėgainės gali kelti rizikų ir daryti reikšmingą poveikį paukščiams ir šikšnosparniams. Norint šias rizikas įvertinti, analizuojama yra keliais aspektais: vertinama, ar teritorijoje yra saugomų rūšių, ar yra jautrių vėjo energetikos poveikiui paukščių, tikrinama, ar ten nėra potencialios paukščių veisimosi ar maitinimosi buveinės, taip pat būtina įvertinti, ar toje teritorijoje nevyksta intensyvi paukščių ar šikšnosparnių migracija.
Dažniausiai rizikingiausios vietos yra prie miškų, vandens telkinių, o mažiausiai rizikas keliančios – atvirose erdvėse, ypač dirbamuose laukuose“, – komentuoja Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis.
Pasak jo, tik tie projektai, kurie atitinka poveikio aplinkai kriterijus ir nekelia reikšmingų rizikų paukščiams bei šikšnosparniams, gauna sprendimų priėmėjų pritarimą parką vystyti toje numatytoje teritorijoje. Jei paaiškėja, kad reikšminga neigiama įtaka egzistuoja, parkas ar konkrečios jo jėgainės statomos būti negali: „Jei sprendimų priėmėjai mato, kad jėgainė gali kelti grėsmę, tada tokie projektai tvirtinami pilna apimtimi nėra, reikalaujama konkrečių jėgainių nestatyti ir ieškoti kitų sprendimų.