2024 metai Lietuvos energetikos sektoriuje žymimi rekordiniais pasiekimais. Atsinaujinančiųjų išteklių generacijos plėtra ir vietinės elektros gamybos augimas leido Lietuvai pasiekti mažiausią nuo 2009 m. importuojamos elektros dalį – vos 38 %. Toks proveržis reiškia, kad dėl atsinaujinančios energetikos plėtros šalies biudžetas sutaupė beveik 260 mln. eurų. Svarbų vaidmenį atliko būtent vėjo energetika, kurią suprasdami teikiamas naudas vis pozityviau priima šalies gyventojai.
Vėjo energetika pernai sustiprino energetinę nepriklausomybę
Ataskaitos duomenimis, vėjo elektrinės 2024 metais pagamino 3,1 TWh elektros energijos, kas sudaro 46 % visos nacionalinės gamybos ir 27 % bendro elektros suvartojimo šalyje. Tai ne tik mažina priklausomybę nuo importuojamos elektros, bet ir stiprina Lietuvos energetinį saugumą.
Marijampolės regione taip pat vyksta reikšmingi pokyčiai – čia vystomas naujas vėjo jėgainių parkas, kuris prisidės prie dar didesnio vietinės elektros gamybos augimo: „Marijampolės parkas yra laikomas strategiškai valstybei svarbiu projektu, tai reiškia, kad būtent Marijampolė ir marijampoliečiai rodo pavyzdį visai šaliai, tampa viena savivaldybių, kurią galima vadinti atsinaujinančios energetikos lydere valstybėje“, – komentuoja projekto vadovas Aidas Gelbūda, iš parką vystančios bendrovės „Evecon“, valdančios UAB „Naudingas vėjas“.
Vėjo parkai reguliuojami itin griežtai
Nors kartais Lietuvoje pasigirsta nuogąstavimų dėl vėjo jėgainių poveikio aplinkai ar sveikatai, ekspertai ir tyrimai patvirtina, kad vėjo elektrinės žalos nedaro.
„Vėjo elektrinių vystymo projektai yra labai griežtai reguliuojami skirtingų atsakingų institucijų, turime atitikti ilgą sąrašą aplinkosauginių ir sveikatos apsaugos reguliavimų, kitaip parko vystyti neleidžiama“, – sako Aidas Gelbūda.
Negana to, vėjo elektrinių poveikis aplinkai ir sveikatai pastarąjį dešimtmetį buvo aktyviai tiriamas visame pasaulyje, tokių tyrimų rezultatai neatskleidė jokios galimos reikšmingos žalos. Pavyzdžiui, vėjo elektrines gavus gyventojų rašytinį sutikimą leidžiama statyti ne arčiau nei 350 m spinduliu nuo gyvenamosios vietos. Ten vėjo elektrinių skleidžiamas mechaninio ir aerodinaminio pobūdžio garsas net labiausiai vėjuotą dieną siekia iki 45 dB ir atitinka šaldytuvo burzgimą.
Taip pat svarbu žinoti ir tai, kad vėjo elektrinės neskleidžia žmogaus organizmą veikiančio infragarso: savijautos sutrikimų gali atsirasti tik tada, kai žmonių buvimo vietose infragarsas viršija 120 dB lygį, o tyrimai įrodo, kad esant 100-250 m atstumu nuo jėgainės ir esant labai stipriam vėjui, nustatomas tik 70 dB infragarso stiprumas, nevėjuotą dieną – tik 50 dB. Tai yra 22 kartus mažiau, palyginti su infragarso stiprumu, kuris gali sukelti neigiamą poveikį.
Daug dėmesio vystant vėjo elektrinių parkus sulaukia ir jų galimas poveikis gyvajai gamtai, ypač – paukščiams ir šikšnosparniams. Būtent dėl to, prieš rengiant detalius vėjo elektrinių planus ir institucijoms tvirtinant projektą, vystytojai yra įpareigoti samdyti profesionalius ornitologus ir vienerius metus stebi paukščius, siekdami įsitikinti, ar planuojamos vėjo elektrinės nedarys reikšmingos žalos gyvajai gamtai. Pavyzdžiui, Marijampolės projekte buvo pastebėta, kad viena preliminariai planuotų elektrinių gali kenkti paukščių judėjimui, todėl ornitologams rekomendavus jos atsisakyti, vystytojai iš planų šią jėgainę išbraukė.
Ekonominė ir socialinė nauda vietos bendruomenei
Vėjo energetikos plėtra ne tik leidžia Lietuvai būti labiau energetiškai nepriklausoma, bet ir sukuria finansines naudas savivaldybėms, kuriose vėjo jėgainės statomos.
Vėjo elektrinių vystytojai Lietuvoje įstatymu yra įpareigoti finansuoti vietos bendruomenių veiklą 5 km spinduliu nuo vėjo elektrinių parko, tokią kaip darželių ir mokyklų renovacija, kelių tvarkymas, takelių tiesimas, apšvietimo bei kitos infrastruktūros gerinimas, bei sumokėti nekilnojamojo turto mokestį, kurį nustato savivaldybė. Be to, įgyvendinę projektą, jų vystytojai teikia pigesnę arba nemokamą elektrą mokykloms, darželiams, ligoninėms.
„Marijampolės savivaldybėje šie mokesčiai, jeigu projektas bus įvykdytas pilna planuojama apimtimi, kasmet sudarys apie 2 mln. eurų: 1 mln. eurų iš NT mokesčio į savivaldybės biudžetą ir 1 mln. eurų bendruomenės fondui. Tai yra biudžetas, už kurį galime nutiesti ne vieną kilometrą asfalto, statyti vandentiekio ir nuotekų tinklus, plėsti gatvių apšvietimo tinklą, vaikų žaidimų ir rekreacines erdves bendruomenei. Svarbu akcentuoti, kad dalis parko planuojama statyti tokiose nedidelėse seniūnijose kaip Sasnavos seniūnija, tad bendruomenių fondo lėšų bus nukreipta ir ten, o teigiamas padidėjusio biudžeto poveikis tikrai bus juntamas gyventojams“, – pasakoja Aidas Gelbūda.
Pasak jo, svarbu ir tai, kad visų sklypų ar sklypo dalių, esančių 350 metrų spindulio zonoje nuo vėjo elektrinės, savininkams (ir fiziniams asmenims, ir juridiniams asmenims bei žemės ūkio bendrovėms) bus mokama po 100 eurų už hektarą kasmetinės kompensacijos: „Šios kompensacijos bus periodiškai mokamos nuo vėjo elektrinės veikimo pradžios iki tol, kol numatyta elektrinė baigs savo darbą ir bus demontuota. Pabrėžiame, kad elektrinės stovės ant jau suderintų ir išnuomotų sklypų“.