Paskelbus apie planus šalia Marijampolės miesto statyti iki 35 vėjo elektrinių parką, gyventojams kyla klausimų apie tokio projekto naudą Marijampolės savivaldybei ir gyventojams. Kiek papildomų finansų toks parkas generuos Marijampolės savivaldybei? Ar atpigs elektra? Kokios kompensacijos bus mokamos arčiausiai žemes turintiems gyventojams? Į visus klausimus atsako Aidas Gelbūda, parką planuojančios vystyti bendrovės „Evecon“, kuri valdo UAB „Naudingas vėjas“, projektų vadovas.
Sklypų 350 m spinduliu savininkams – 100 Eur už hektarą kasmet
Visų sklypų ar sklypo dalių, esančių 350 m spindulio zonoje nuo vėjo elektrinės, savininkams (ir fiziniams asmenims, ir juridiniams asmenims bei žemės ūkio bendrovėms) bus mokama po 100 Eur už hektarą kasmetinės kompensacijos. Projekto vystytojų teigimu, tokios kompensacijos bus mokamos ir fiziniams, ir juridiniams asmenims bei žemės ūkio bendrovėms.
„Tokias kompensacijas kasmet mokėsime nuo vėjo elektrinės veikimo pradžios iki tol, kol elektrinė baigs savo darbą ir bus demontuota. Itin svarbu tai, kad kiekviena vėjo elektrinė stovės išnuomotuose sklypuose, gavus gyventojų sutikimus. Pavyzdžiui, jei asmuo turi 3 hektarų sklypą, kuris visas patenka 350 m spindulio nuo vėjo elektrinės zoną, kasmet jam išmokėsime 300 Eur kompensaciją“, – komentuoja projekto vadovas Aidas Gelbūda, iš parką vystančios bendrovės „Evecon“, valdančios UAB „Naudingas vėjas“.
Patys projekto vystytojai susisieks su žmonėmis, kurių sklypai ar sklypų dalys patenka į numatytą kompensacijos zoną. Tai bus daroma tuomet, kai paaiškės konkrečios elektrinių vietos atlikus poveikio aplinkai vertinimą bei gavus statybų leidimus.
Aidas Gelbūda akcentuoja, kad vėjo elektrinės nedarys jokios įtakos žemės ūkio veiklai nei 350 m spindulio zonoje, nei kitur: „Vėjo elektrinės neriboja jokios ūkinės ar komercinės veiklos, tad šių sklypų savininkai gaus kompensacijas ir galės toliau dirbti savo žemę ar ją nuomoti“.
Planuojami susitikimai su bendruomenėmis
Arčiausiai planuojamo vėjo elektrinių parko sklypus turintintiems žmonėms jau buvo išsiųsti pirminiai informavimo laiškai, tačiau tai – tik pirmasis visuomenės informavimo žingsnis. Projektą vystančios bendrovės atstovo teigimu, visuomenės informavimas vyks viso projekto planavimo metu, nes gyventojų įsitraukimas ir nuomonė yra svarbiausia projekto sėkmės dalis.
„Nors vėjo elektrinės bus statomos atokiai nuo gyvenviečių, apie sausį-vasarį planuojame susitikimus su Tautkaičių, Smilgių, Barštinės, Baraginės, Trakiškių, Dženčialaukos, Igliškėlio bendruomenėmis, kurių metu detaliai papasakosime apie planuojamą projektą, jo vystymo procesą, atsakysime į visus kylančius klausimus. Taip pat klausimų laukiame ir interneto svetainėje www.naudingasvejas.lt esančioje formoje. Suprantame, kad toks projektas yra naujas, o nežinomybė kursto baimes, tad sieksime kuo detaliau pateikti informaciją, atsakyti į visus klausimus ir elektrines statyti tik radę kompromisus su bendruomenėmis“, – komentuoja projekto vadovas Aidas Gelbūda.
Elektrinės neigiamo poveikio dirbamai žemei nedaro
Negana to, kad vėjo elektrinių parkas neribos jokios ūkinės ar komercinės veiklos, tyrimais yra įrodyta, kad dirbamoje žemėje esanti vėjo jėgainė kartais net yra naudinga ūkininkų derliui.
„Besisukanti vėjo jėgainė maišo orą aplink ir pavasarį gali apsaugoti nuo dirvos paviršiuje susidarančių šalnų, o karštomis vasaros dienomis – išsklaidyti didžiulę kaitrą, kuri susidaro žemės paviršiuje. Tai įrodo ir skirtingi atlikti tyrimai, pavyzdžiui, Tengjiao Chen iš Ilinojaus universiteto tyrime nagrinėjama, kaip vėjo jėgainės gali paveikti žemės ūkio derlių per mikroklimato poveikį. T. Chen tyrimo rezultatai nustatė, kad 50 MW galios vėjo parkas, sojų pupelių ir kukurūzų derlių atitinkamai padidino 1,3 % ir 2,4 %.
Taip pat tyrimo rezultatai rodo, kad dideli vėjo parkai 2,2–2,6% sumažino ekstremalios temperatūros dienų skaičių auginamų kultūrų vegetacijos metu (kai dienos oro temperatūra yra daugiau nei 30 °C), tad tokie mikroklimato pokyčiai buvo pagrindinis derliaus gausėjimo veiksnys“, – pasakoja A. Gelbūda.
Kokios kitos naudos bendruomenei nuomatomos?
Projektą įgyvendinus pilnai, Marijampolės savivaldybėje bus:
papildomai finansuojamos bendruomenių veiklos ir į bendruomenių fondą sumokama po 1 mln. Eur kasmet.
Vėjo elektrinių operatoriai Lietuvoje įstatymu yra įpareigoti finansuoti vietos bendruomenių veiklą 5 km spinduliu nuo vėjo malūnų parko, tokią kaip darželių ir mokyklų renovacija, kelių tvarkymas, takelių tiesimas, apšvietimo bei kitos infrastruktūros gerinimas.
Kasmet mokama po 1 mln. Eur nekilnojamojo turto mokesčio į Marijampolės savivaldybės biudžetą.
Projekto vystytojai įstatymo yra įpareigoti mokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Projektą įgyvendinus pilna apimtimi, tai sudarys 1 mln. eurų kasmet.
Bus atnaujinta 15 km kelių vėjo elektrinių parko teritorijoje.
Vystant vėjo elektrinių parką bendrovė atnaujins apie 15 km kelių projekto teritorijoje. Keliai yra tvarkomi vėjo jėgainės statybų metu: stiprinami, remontuojami lauko keliukai, kuriais važinėja ūkininkų technika tam, kad galėtų privažiuoti vėjo jėgaines aptarnaujantis transportas. Kartais tokie keliukai iš tikrųjų būna labai blogos būklės ir toks infrastruktūros gerinimas palengvina ūkininkų darbą.
Bus tiekiama pigesnė elektra mokykloms, darželiams ir ligoninėms.
Projektą įgyvendinus pilna apimtimi, pigesne elektra galės naudotis mokyklos, darželiai, ligoninės. Projektą vystanti bendrovė Marijampolės rajono švietimo įstaigoms, Marijampolės miesto ligoninei įsipareigoja skirti 5 GWh, kas yra 5 mln. kWh, per metus elektros energijos lengvatinėmis sąlygomis – po 8 ct už kWh (+ ESO dalis).
Arčiausiai gyvenantys gyventojai gaus pigesnę arba nemokamą elektrą.
Žmonės, kurių gyvenamosios paskirties sodybos stovės 680 m spinduliu, gaus apie 2000 kWh nemokamos elektros per metus (+ ESO dalis), o sodybos, esančios 680 m-1000 m spinduliu, elektrą gaus lengvatinėmis sąlygomis – po 8 ct (+ ESO dalis) už kilovatvalandę, neįskaičiavus ESO perdavimo mokesčio.