Paukščių stebėsena yra itin svarbi dalis planuojant vėjo elektrinių parkus. Vis dėlto nepaisant kompetentingų ornitologų išvadų po metus ar ilgiau trunkančio paukščių stebėjimo, kai kuriems gyventojams paukščių gerovė vis tiek kelia nerimo. Dėl to vėjo elektrinių vystytojai imasi papildomų priemonių norėdami įsitikinti, kad būsimas parkas nedarys reikšmingos žalos paukščiams: diegia naujausias technologijas laikinuose vėjo matavimo bokštuose.
Laikini bokštai ne tik matuos vėją, bet ir stebės paukščius
Širvintų raj., kur planuojamas vėjo elektrinių parkas, reaguodami į bendruomenės nuogąstavimus dėl paukščių gerovės, vystytojai ketina diegti naujausias paukščių stebėjimo technologijas į laikinus vėjo matavimo bokštus. Tai daroma tam, kad dar iki parko statybų būtų papildomai įsitikinta, kad elektrinės nekenks saugomiems paukščiams, o pasaulyje naudojamos technologijos iš tiesų veiks tinkamai.
„Laikinų vėjo matavimo bokštų statymas yra įprasta vėjo turbinų parkų vystymo proceso dalis, skirta tam, kad prieš įrengiant vėjo turbinas būtų įsitikinta, jog vietovėje yra pakankamai vėjo planuojamam elektros kiekiui pagaminti. Nors jokie reglamentai ar įstatymai to nereikalauja, planuojame bokštuose įdiegti papildomas technologijas, kurios leis detaliau stebėti šikšnosparnių ir saugomų paukščių judėjimą. Suprantame gyventojų nuogąstavimus ir siekiame rasti geriausius sprendimus ir savivaldybei, ir vietos bendruomenei. Dėl to nusprendėme imtis šių papildomų priemonių ir vėjo elektrinių statybos darbus pradėsime tik tada, kai įsitikinsime, kad sąlygos čia yra tinkamos“, – komentuoja Darius Narmontas, bendrovės „Evecon“ projekto vadovas.
Laikini vėjo matavimo bokštai vėjo stiprumą matuos ir paukščių judėjimą analizuos vienerius metus. Jie bus yra statomi gavus arčiausiai gyvenančių žmonių sutikimus bei statybos leidimą. Vėliau bokštai bus nurenkami ir išvežami.
Pažangiausios technologijos užtikrina paukščių saugumą
Vienas papildomų įrenginių, kurį vystytojai montuos laikinuose vėjo bokštuose, bus skirtas šikšnosparnių stebėsenai automatizuoti, montuojami mikrofonai ir detektoriai padės papildomai ištirti šikšnosparnių judėjimo ypatumus: „Nors atliekant poveikio aplinkai vertinimą jau buvo atlikti pilni šikšnosparnių tyrimai, norime juos dar labiau sustiprinti. Naudosime papildomas tyrimo priemones ir gautus rezultatus analizuos kvalifikuotų ornitologų komanda, kad dar detaliau ištirtume šikšnosparnių skrydžio ypatumus, įskaitant jų skrydžio aukštį. Šios papildomos priemonės padės užtikrinti, kad mūsų projektas bus vykdomas maksimaliai atsakingai, atsižvelgiant į vietinės faunos apsaugą“, – sako Darius Narmontas.
Taip pat vėjo matavimo bokštuose bus montuojami saugomų paukščių radarai, kurie, vystytojo teigimu, yra naujausia ir pažangiausia pasaulyje naudojama įranga paukščių apsaugai užtikrinti.
„Radarai su itin aukštos raiškos kamera (įskaitant infraraudonuosius spindulius) užfiksuoja paukštį, esantį iki 2 km atstumu, tuomet dirbtinio intelekto pagalba identifikuoja paukščio rūšį ir skrydžio trajektoriją, o esant susidūrimo rizikai toks signalas bus perduodamas į planuojamą vėjo jėgainę ir inicijuojamas sukimosi stabdymas.
Užtenka tik apie 250 metrų atstumo ir iš esmės eliminuojama paukščio žuvimo rizika, nes vėjo elektrinei reikalingos apie 15 sekundžių sumažinti greitį iki paukščiams nepavojingo, o vidutinis paukščio skridimo greitis yra apie 10-15 m/s. Ši priemonė visame pasaulyje yra pripažįstama kaip efektyviausias būdas mažinti elektrinių neigiamą poveikį paukščiams“, – aiškina Darius Narmontas.
Ši paukščius fiksuojančių radarų technologija pradžioje buvo naudojama saugant strateginius objektus, pavyzdžiui, artilerijos sviedinių gamyklą, ir jų pagrindinė paskirtis buvo automatiškai atskirti dronus nuo kitų objektų, daugiausiai paukščių. Ši technologija buvo ištobulinta ir pritaikyta vėjo elektrinėms praktiškai eliminuojant paukščio žūties riziką.