Vėjo energetikos plėtra Lietuvoje įgauna pagreitį: šiuo metu Vyriausybė savo planuose yra numačiusi, kad iki 2030 m. Lietuvoje bus įrengta tris kartus daugiau vėjo jėgainių nei veikia šiandien. Dauguma turbinų yra statoma ūkininkų žemėse, tad svarbu suprasti, kaip šis procesas veikia ir kokias naudas ūkininkams teikia.
Už žemės nuomą – 10 000 eurų per metus
Kreipdamosis į ūkininkus dėl jų žemių nuomos turbinai statyti, vėjo elektrinių parkus statančios bendrovės paprastai nuomojasi 40 arų žemės bei keliuką privažiavimui. Iš viso panaudojama tik apie 0,5 ha žemės ir už ją mokama 10 000 eurų nuomos mokesčio per metus nuo vėjo elektrinės statybų pradžios.
Vėjo elektrinės vieta yra kruopščiai derinama su pačiu ūkininku ar žemės savininku, siekiant rasti abiems pusėms patogiausią ir tinkamą plotą, kuriame atsiradęs naujas statinys ūkininkui kuo mažiau trukdytų dirbti lauką. Bendrovės stengiasi privažiavimą daryti ir pačią turbiną statyti šalia sklypo ribos, kalbasi su žemės savininku ar ūkininku, kol randamas geriausias sprendimas.
Nuoma leidžia investuoti į ūkio plėtrą
Nuomojamas plotas vėjo elektrinei yra itin mažas, tad ūkininkai praranda tik labai mažą dirbamo lauko bei jame augančio derliaus dalį. Už mažą plotą gaunamos pajamos už nuomą ne tik padengia galimus patirti nuostolius, bet ir leidžia reinvestuoti į savo ūkį, todėl ūkininkai pakankamai pozityviai sutinka pasiūlymą nuomoti dalį savo ūkio vėjo jėgainei.
2014 metais Mičigano universiteto vykdytas tyrimas atskleidė, kad žemės savininkai, nuomojantys ūkinės paskirties žemę vėjo turbinoms, per pastaruosius 5 metus į savo ūkį investavo dvigubai daugiau nei tie, kurių žemėse vėjo jėgainė nestovi. Minėtos investicijos buvo gautos iš nuomos ir skirtos ūkio veiklos gerinimui: ūkio įrangai, plėtrai, drėkinimo sistemoms, naujų metodų ūkyje taikymui.
Žmonės, kurie patys nedirba savo žemės, o ją nuomoja ūkininkui, irgi išlošia – nedidelį plotą išnuomoja vėjo elektrinei, o likusį – ir toliau gali nuomoti ūkininkams, dirbantiems žemę tame regione.
Pigesnė elektra ir pinigai bendruomenėms
Ūkininkams žemės nuoma vėjo turbinų statymui turi ir kitų naudų: dažnai siūloma pigesnė nei rinkos elektros energija, kaimyniniams sklypams, esantiems iki 100 metrų atstumu, taip pat mokamos periodinės kompensacijos.
Negana to, vėjo elektrinių statybų metu turbinas statanti bendrovė sutvarko lauko keliukus bei privažiavimus, kurie paprastai dėl jais važiuojančių traktorių ir kombainų būna prastos kokybės.
Kartu su vėjo pagaminta elektra pagal įstatymą dalis gautų pinigų iš parduotos elektros energijos skiriama bendruomenių fondams. Skaičiuojama, kad viena apie 7 MW vėjo elektrinė bendruomenėms sugeneruoja apie 30 000 Eurų kasmet. Šie pinigai gali būti skiriami renovuoti darželiams bei mokykloms, tvarkyti keliams, nutiesti takelius, apšvietimą bei kitai infrastruktūrai gerinti, teritorijoje esančioje per 5 km nuo vėjo jėgainės.
Vėjo turbinos padeda reguliuoti klimato poveikį derliui
Neretai ūkininkams kyla klausimų dėl turbinų poveikio aplinkai: tyrimais įrodyta ne tik, kad vėjo jėgainės neturi neigiamos įtakos aplink auginamoms kultūroms. Atvirkščiai: turbinos dažnai yra naudingos aplink augantiems pasėliams.
Besisukanti vėjo jėgainė, maišanti orą aplink, pavasarį gali apsaugoti ir nuo dirvos paviršiuje susidarančių šalnų, o karštomis vasaros dienomis išmaišyti didžiulę kaitrą susidarančią žemės paviršiuje.
Tai įrodo ir skirtingi atlikti tyrimai. Pavyzdžiui, Tengjiao Chen iš Ilinojaus universiteto tyrime nagrinėjama, kaip vėjo jėgainės gali paveikti žemės ūkio derlių per mikroklimato poveikį. T.Chen tyrimo rezultatai nustatė, kad vėjo energijos plėtra turi reikšmingą teigiamą poveikį netoliese esančių pasėlių derliui – nurodoma, kad 50 MW galios vėjo parkas, sojų pupelių ir kukurūzų derlių atitinkamai padidino 1,3% ir 2,4%. Taip pat tyrimo rezultatai rodo, kad dideli vėjo parkai 2,2–2,6% sumažino ekstremalios temperatūros dienų skaičių auginamų kultūrų vegetacijos metu (kai dienos oro temperatūra yra daugiau nei 30 °C), tad tokie mikroklimato pokyčiai buvo pagrindinis derliaus gausėjimo veiksnys.