Vienas klausimų, neraminančių dalį Marijampoliečių, yra vėjo turbinų skleidžiamas garsas: koks jis bus? Ar elektrinių skleidžiamas garsas nekenkia sveikatai?
300 m atstumu nuo jėgainės – šaldytuvo burzgimo garsas
Natūralu, kad vėjo jėgainės skleidžia ir mechaninio, ir aerodinaminio pobūdžio garsą, kurį sukelia oro sruvenimas sparnais arba sparnų sukimasis apie stiebą. Vis dėlto svarbu suprasti tokio garso lygį. Vėjo jėgainės yra įrengiamos ne mažiau nei 300 m nuo gyvenamųjų pastatų (tik gavus rašytinį savininko sutikimą), o tokiu atstumu girdimas garsas labiausiai vėjuotą dieną siekia iki 45 dB ir atitinka šaldytuvo burzgimą. Pavyzdžiui, 10 m atstumu važiuojančio automobilio garso lygis yra apie 70 dB.
„Marijampolės savivaldybėje artimiausia vėjo elektrinė, tikėtina stovės 1 ar 1,5 km atstumu nuo gyvenvietės. Tai reiškia, kad garsas itin vėjuotą dieną ten bus labai silpnas arba jo visai nesigirdės. Negana to, poveikio aplinkai tyrimo metu vyks detalūs garso modeliavimai tam, kad įsitikintume, kaip sklinda garsas, ar jis nepažeidžia higienos normų. Vėjo elektrinės bus statomos tik ten, kur atitiks visus keliamus ir įstatymuose apibrėžtus reikalavimus“, – komentuoja projekto vadovas Aidas Gelbūda, iš parką vystančios bendrovės „Evecon“, valdančios UAB „Naudingas vėjas“.
Tyrimai įrodo, kad vėjo elektrinės neigiamos įtakos sveikatai nedaro
Tyrimų, kuriais aiškinamasi, ar vėjo elektrinių garsas neigiamai veikia žmogaus sveikatą, visame pasaulyje pastaruosius du dešimtmečius daryta daug.
2015 m. parengta Kanados akademijų tarybos ataskaitoje kanadiečiai analizavo 32 galimus sveikatos simptomus, kuriuos teoriškai galėtų sukelti vėjo turbinų garsas. Įtrauktos buvo tokios sveikatos būklės kaip susierzinimas, miego trikdymas, skirtingas stresas. Pagrindinėje tyrimo išvadoje sakoma, kad nerasta jokių sąsajų tarp sveikatos būklės ir vėjo turbinų. Vis dėlto tyrėjai analizę tęsė toliau ir bandė suvokti, kaip žmonių nusistatymas prieš vėjo jėgaines gali nulemti tam tikrų simptomų atsiradimą, t. y. kaip neigiama nuomonė apie vėjo turbinas gali, pavyzdžiui, sukelti stresą, kai objektyviai vėjo turbinos dėl savo veikimo ir skleidžiamo garso ar infragarso įtakos stresui nedaro.
Tai analizuodami tyrėjai išsiaiškino, kad žmonės, kurie sakosi patiriantys kažkokius simptomus, yra tie žmonės, kuriuos nuolat pasiekė negatyvi informacija apie vėjo elektrines. Tyrime prieita išvados, kad realios neigiamos įtakos žmonių sveikatai vėjo elektrinės nedaro, bet tikėjimas, kad vėjo elektrinės neigiamai veikia sveikatą, nulemia, jog žmonės ima jaustis blogai. Jausmą lemia baimės, įsitikinimai, kuriantys nerimą.
Mindaugas dešimtmetį gyvena prie vėjo malūno: jokio neigiamo poveikio nepatyrėme
Mindaugas Stonkus ne tik vaikystėje gyveno prie pirmosios Lietuvoje pastatytos vėjo turbinos, bet visai neseniai įsigijo savo nuosavą nekilnojamąjį turtą – taip pat netoliese vėjo turbinų.
„Vaikystėje gyvenau Vidmantuose: būtent čia, netoli Palangos, yra pastatyta pirmoji vėjo turbina Lietuvoje. Kai ją statė, žmonės tikrai buvo išsigandę, nes viskas, kas nauja ir nepažinta, gąsdina. Taip pat buvo baimių dėl garso, poveikio aplinkai ir sveikatai. Vis dėlto bendruomenė su nauju „kaimynu“ susigyveno labai greitai. Turbina nuo mano namų buvo apie 400-500 metrų ir ten gyvenau 8 metus: nei aš, nei mano šeima ar kaimynai jokio neigiamo poveikio gyvenimo kokybei nepastebėjome“, – pasakoja Mindaugas Stonkus.
Paklaustas apie turbinos skleidžiamą garsą, vyras pasakoja, kad jis girdimas tik tuo atveju, kai vėjas pasisuka nuo turbinos į pastatą, tačiau garso lygis toks žemas, kad jis visiškai netrukdo. Taip pat jis priduria, kad per aštuonerius metus gyvenimo nepastebėjo šešėliavimo ar jokių kitų faktorių neigiamos įtakos sveikatai ar gyvūnams: „Vaikystės namuose turėjome gyvūnų, jie taip pat absoliučiai nereagavo į turbinas, jų nebijojo ar kitaip dėl jų nekentėjo“.